Prieš 20 metų, 1996 metų kovo mėnesį, dieną išvydo pirmas popierinis metikų veteranų metraščio numeris, skirtas aprašyti 1995 metų mūsų veiklą.  

Prisiminkime tuos metus. Lietuvą valdo Algirdas Mykolas Brazauskas, Rusiją ─ Borisas Jelcinas, Lenkiją ─ Lechas Valensa, JAV ─ Bilas Klintonas, vyksta Jugoslavijos karai, mes dar ne NATO ir ES nariai, vis dar esame apsvaigę nuo nepriklausomybės, dar tikime šūkiais „Laisvė, lygybė, brolybė“, Už jūsų ir mūsų laisvę“, dar nežinome, kad greitai, tarsi netyčia, juos pakeis šūkis „Aš turtingas, tu kvailys“. Nevyksta nei vasaros, nei žiemos olimpinės žaidynės, todėl tenka tenkintis tik pasaulio lengvosios atletikos veteranų pirmenybėmis, kurios vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose Bafalo mieste. Įspūdis apie mūsų senelių svajonių šalį dvejopas: sužavėjo stiklais blizgantys dangoraižiai, bet nustebino purvinos, dulkinos Bruklino gatvės su vėjo nešiojamais laikraščiais ir gatvės smėlyje žaidžiančiais vaikais. Mums pasisekė, nes pamatėme Niagaros krioklį (ir ne tik pamatėme, bet ir plaukėme jį apžiūrėti), dar spėjome pasigrožėti Niujorko panorama nuo vieno iš prekybos centro pastato, bei vakare pasivaikščioti po naktinį Niujorką (gyvenome pačiame Mancheteno centre, Palsilvanijos viešbutyje, įsikūrusiame tik per 300 metrų nuo aukščiausio prieškario pastato pasaulyje). 1995 metais dar vyko pasaulio lietuvių sporto žaidynės, šalies lengvosios atletikos veteranų pirmenybės ir keletas kitų varžybų.
Kviečiame pavartyti metraštį „Metikas Nr.1“ ir trumpam sugrįžti į 1995 metus.